Biolinija → Įžvalgos → Šventės ir fejerverkai

Šventė be baimės: šuo, katė ir fejerverkai

Mes šventinės nakties laukiame su džiaugsmu. O augintiniui tai sprogimai, blyksniai ir veriantis švilpimas. Svetimi kvapai ir šurmulys ten, kur visada buvo saugu. Jam kartais atrodo: „Išsigelbėjimo nėra!“ Ir net šeimininkas bejėgis?!

Bet įsivaizduokite: už lango griaudžia, o jūsų šuo ramiai guli ir tik retkarčiais pakelia ausį. Išgirdęs jūsų balsą, vizgina uodegą net nesikeldamas. Taip šventę pasitinka augintinis, kuris buvo paruoštas iš anksto.

2026 m. spalio 31 d. · 6 min skaitymo

← Visos įžvalgos

Pasiruošimo veiksmai – žingsnis po žingsnio

Likus kelioms savaitėms iki šventės

Kol augintinis dar ramus ir laimingas įprastoje aplinkoje.

Rodome fejerverkus ekrane, pradėdami nuo tylaus garso ir kaskart įjungę vis šiek tiek pagarsindami. Už ramumą duodame skanėstą, o pastebėję nerimo ženklų pritildome garsą.
Pratiname prie šurmulio, jei per šventę ateis svečių. Lankomės viešose vietose ir palaipsniui didiname žmonių skaičių aplink augintinį.
Tikriname mikroschemą. Ji turi būti nuskaitoma ir užregistruota Gyvūnų augintinių registre (GAR) su dabartiniu telefono numeriu, kitaip radėjas negalės su jumis susisiekti. Per šventes augintiniai dingsta dažnai, todėl galimybė juos atpažinti labai svarbi.
Tikriname, ar yra ir ar patikimas antkaklis arba petnešos su kontaktais, nes su jais rastą augintinį galima grąžinti greitai ir paprastai.
Renkamės priemonę ramybei, jei jos reikia. Einame vienu iš dviejų kelių.
Natūralus kelias: žolelių kompleksas ramybei. Tinka, jei laikomės natūralaus požiūrio ir norime palaikyti mylimo augintinio ramybę biologiniu lygmeniu.
Gerai pasiteisinęs REiCO Nerven+ šunims ir katėms: jame žolelės, užaugusios natūraliose Algojaus (Allgäu) priekalnių pievose ir parinktos taip, kad palaikytų natūralią ramybę stresinėse situacijose. Rekomenduojama duoti iš anksto, likus dviem trims savaitėms iki šventės, nes žolelių poveikis stiprėja palaipsniui ir reikia laiko, kol jis pasiekia veiksmingą lygį.
Farmakologinis kelias: kreipiamės į veterinarijos gydytoją dėl raminamųjų priemonių, galbūt situacinių. Ypač jei augintinis jau yra patyręs stiprų stresą panašioje situacijoje ir jam pasireiškė drebulys, seilėtekis, atsisakymas ėsti, bandymai pabėgti.
Jei augintinis jau gauna kokių nors vaistų ar žolelių kompleksą, būtinai apie tai pasakome veterinarijos gydytojui.

Likus kelioms dienoms iki šventės

Namuose išrenkame tyliausią vietą toliau nuo langų ir durų, idealiu atveju apsuptą tik vidinių sienų. Tokią, kur šuo ar katė gali panorėti pasislėpti, kai prasidės kanonada. Čia įrengiame jaukią ir saugią slėptuvę.
Pašaliname viską, kas gali būti pavojinga: laidus, smulkius daiktus, buitinę chemiją.
Padedame pažįstamą guolį, pledą ar antklodę su namų kvapais, mėgstamus saugius žaislus. Indą su vandeniu statome šiek tiek į šoną, stabilioje vietoje.
Supažindiname augintinį su slėptuve, būtinai pozityviai, vaišindami skanėstu už ramumą.
Įėjimą ir išėjimą visada paliekame laisvus. Viskas savanoriškai, be uždarymo.
Tikriname savo teritorijos tvorą: ar nėra plyšių ir spragų, pro kurias galima išsprukti. Išsigandęs šuo gali nustebinti ir įveikti iki tol neįveikiamą kliūtį.
Pasivaikščiojimuose vedame tik su pavadėliu ir nepaleidžiame visas šventinio laikotarpio dienas. Petardos sproginėja ir kelias dienas prieš šventę, ir kelias dienas po jos, o netikėtas fejerverkas gali trenkti visai šalia.
Pasiteiraujame kaimynų, jei aplink privatūs namai, kada jie planuoja triukšmauti. Kiemų petardos pradeda pokšėti iš anksto.
Toliau duodame pasirinktą priemonę ramybei.
REiCO Nerven+ duodame kasdien, kaip pradėjome.
Arba farmakologines priemones griežtai pagal veterinarijos gydytojo schemą.

Šventės dieną

Uždedame antkaklį ar petnešas su kontaktais, patogiai, bet tvirtai. Uždedame iš anksto, nuo ryto: tegul šią šurmulingą dieną jie būna ant augintinio didžiąją laiko dalį. Patikriname užsegimus ir karabinus.
Darome naują augintinio nuotrauką visu ūgiu. Jei jis pasiklys, šviežia nuotrauka pravers skelbimams ir socialiniams tinklams, ir augintinį greičiau atpažins.
Sveikindami pasiteiraujame artimiausių kaimynų, kada jie planuoja triukšmauti. Šis paprastas klausimas taip pat gali pažadinti jų atsakomybės jausmą už jūsų augintinį, kai kils mintis paleisti saliutą netikėtu metu.
Į slėptuvę padedame šeimininko daiktą, neskalbtą, su jo kvapu. Augintiniui tai ypač svarbu išskirtinėse situacijose.
Gerai pasivaikštome iš anksto, dar prieš saulėlydį. O jei išeiname jau vakare po saulėlydžio, tai tik su tvirtu pavadėliu, užtikrintai jį laikydami, ir einame trumpu „tualetiniu“ maršrutu. Net savo kieme gali užklupti ypač garsi ir netikėta papliūpa iš kaimynų sklypo. Ji gali įvaryti augintiniui laukinį siaubą, ir šis iš visų jėgų muistysis, bandys ištrūkti ir bėgti šalin.
Šeriame įprastu maistu, keliomis valandomis anksčiau nei paprastai. Vėliau apetito gali nebūti, be to, sotus augintinis ramesnis. Naujų ir riebių produktų šią dieną neduodame, nes kartu su stresu jie dažnai sutrikdo virškinimą.
Vandens gali prireikti daugiau nei įprastai. Juk neramūs šunys dažniau kvėpuoja, vadinasi, ir dažniau geria.
Skanukus laikome po ranka. Jie gali būti puiki priemonė atkreipti dėmesį reikiamu momentu.
Žmonių maistą patraukiame toliau. Ant šventinio stalo daug skanaus ir viliojančio, bet augintiniams pavojingo: šokoladas, vynuogės ir razinos, kaulai, saldumynai su ksilitoliu, alkoholis.

Fejerverkų kanonados metu

Patys liekame namuose. Jei vis dėlto neišvengiamai reikia išeiti, augintinį paliekame su gerai pažįstamu žmogumi.
Uždarome langus ir užtraukiame užuolaidas, jei fejerverkų tikimasi šalia namų.
Įjungiame muziką ar televizorių garsui maskuoti, šiek tiek garsiau nei įprastai. Perrėkti kanonados taip nebandome, kad dar labiau neišgąsdintume augintinio.
Atidarydami lauko duris, įsitikiname, kad augintinio nėra šalia ir jis neiššoks.
Patys išliekame ramūs visame kame: ir kvėpavime, ir balse, ir veiksmuose. Šunys nuskenuoja mūsų būseną ir pagal ją kalibruoja savo reakciją. Mūsų nerimas sustiprina jų nerimą, o mūsų ramybė padeda jiems nurimti.
Guodžiame ir glostome, kai reikia, neignoruojame! Tai ne „baimės įtvirtinimas“, o pagalba ypatingoje situacijoje. Tuo metu kalbame visiškai įprastai, be gailesčio ar panikos balse.
Nebarame ir nieko neverčiame. Jei augintinis jau pasislėpė slėptuvėje, jo iš ten netraukiame. Jėga ant rankų nelaikome. Augintinis pats renkasi, kur jam saugiau.
Nukreipiame dėmesį skanėstu už komandų vykdymą ar žaidimu, jei tai tinka ir pavyksta. Jei augintinis labai išsigandęs ir skanėsto neima, per prievartą nesiūlome. Baimė dabar stipresnė už apetitą, ir tame nėra nieko neįprasto. Tada tiesiog liekame šalia.

Jei turite katę

Viskas, kas pasakyta apie šeimininko ramybę, slėptuvę ir priemones ramybei, tinka ir katėms. Žolelių kompleksas ramybei REiCO Nerven+ sukurtas ir katėms.

Papildomai:

Neišleidžiame katės į lauką visas šventinio laikotarpio dienas: ir prieš šventę, ir po jos.
Jei katė nešioja antkaklį, tai tik saugų, su užsegimu, kuris atsisega katei už ko nors užkliuvus.
Slėptuvę įrengiame atsižvelgdami į kačių įpročius. Katės slepiasi aukščiau arba ankštose uždarose vietose: spintoje, dėžėje, atviroje nešioklėje.
Šalia slėptuvės pastatome kraiko dėžutę, vandenį ir maistą, tame pačiame tyliame kambaryje, kad katei nereikėtų kirsti „pavojingos“ erdvės.
Katės iš slėptuvės netraukiame. Ji išlįs pati, kai pasijus saugi.

Po šviesų šou

Įvertiname padėtį lauke, ar tyla tikrai įsivyravo, ir augintinio būseną, prieš išeidami.
Atidžiai stebime pirotechnikos likučius lauke. Prarijus jie labai toksiški, o skubi veterinarijos gydytojo paieška Naujųjų metų naktį yra mažų mažiausiai didelis stresas.
Dar kelias dienas vedžiojame tik su pavadėliu. Pavienės petardos sproginėja ir po šventės.
REiCO Nerven+ nenutraukiame staiga, jei davėme jį kursu. Dozę mažiname palaipsniui, kaip rekomenduoja Reico.

Kreipiamės į veterinarijos gydytoją, jei

įtariame, kad augintinis prarijo pirotechnikos likučių. Tai gali rodyti vėmimas, gausus seilėtekis, vangumas, drebulys, viduriavimas, ypač su gleivėmis ar krauju;
jis valandų valandas negali nurimti;
atsisako ėsti ir gerti (katei tai jau priežastis, jei trunka ilgiau nei parą).

Svarbiausia

Augintiniui, o šuniui ypač, šeimininkas yra visa asmeninė Visata. Ir labiausiai tai jaučiama stresinėse situacijose.

Mes esame atsakingi ir galime užtikrinti ramybę paprastais ir veiksmingais būdais. Tam svarbu sudaryti sąlygas ir ramybei, ir saugumui.

Svarbu: nepatekti į kasmetinę dingusių ar žuvusių augintinių statistiką.

O šventinis laikotarpis yra puikus laikas papildomiems apkabinimams ir bendravimui!

Įžvalgos yra praktinė patirtis, ne veterinarinė konsultacija. Susirūpinę augintinio sveikata, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Kitos įžvalgos

Sąnarių palaikymasSąnarių problemos – ne nuosprendis. Daug ką galima pakeisti laiku.Kada verta pradėti palaikymą, ko nedaryti su vitaminais ir kur dažniausiai klystama skaičiuojant svorį.2 minSkaityti → Sklandus virškinimasKodėl perėjimas per dvi dienas beveik visada nepavykstaApie žarnyno florą, virškinimo stabilizatorių atsisakymą ir laipsnišką maisto keitimą.2 minSkaityti →

← Visos įžvalgos