Ką daryti pirmąją savaitę, kiek kartų šerti ir kaip atskirti normalų augimą nuo bėdos.
Pirmoji savaitė: nekeiskite nieko
Jauniklis ką tik prarado motiną, brolius, kvapus ir visą aplinką. Tai jam jau didžiulis pokytis, ir žarnynas į jį reaguoja net be jokio maisto keitimo.
Todėl pirmąją savaitę šerkite tuo pačiu maistu, kurį jis gavo pas veisėją ar prieglaudoje. Paklauskite jo pavadinimo dar prieš parsivežant – tai paprasčiausias būdas išvengti pirmųjų dienų viduriavimo.
Prie naujo maisto pereisite vėliau ir laipsniškai, kai jauniklis apsipras. Kaip tai daroma, aprašyta atskirai.
Kiek kartų per dieną
Dienos norma dalijama, ne didinama. Jaunas skrandis mažas, o energijos poreikis didelis – todėl reikia dažniau, o ne daugiau vienu kartu.
Maisto palikti dubenyje visai dienai neverta: taip niekada nesužinosite, kiek iš tikrųjų suėsta, o būtent tai yra pirmasis ženklas, kai kažkas negerai.
- Iki 4 mėnesių: keturis kartus per dieną
- 4–6 mėnesių: tris kartus
- Nuo 6 mėnesių: du kartus, kaip suaugusiam
Augimas nėra tolygus
Jaunikliai auga šuoliais. Savaitę atrodo, kad nieko nevyksta, paskui per kelias dienas pailgėja kojos. Tarp šuolių apetitas gali kristi, ir tai normalu.
Sveriamas jauniklis kartą per savaitę, tuo pačiu paros metu. Svarbi ne diena, o kryptis: linija turi kilti. Vienos savaitės sustojimas dar nieko nereiškia, dviejų – jau verta pasitarti.
Skanėstai ir mokymas
Mokymo laikotarpiu skanėstų suvalgoma daug, ir jie beveik visada lieka neįskaičiuoti. Jauniklio atveju tai pastebima greitai: minkštos išmatos be jokios kitos priežasties.
Paprasčiausias sprendimas – mokymui naudokite dalį dienos normos granulių. Jaunikliui skirtumo nėra, o skaičiai lieka teisingi.
Ko nereikia skubėti daryti
- Papildų. Pilnavertis jaunikliams skirtas maistas jau subalansuotas, o papildomas kalcis augimo laikotarpiu gali pakenkti, ne padėti.
- Kelių maistų vienu metu. Jei kils bėda, nebus aišku, dėl ko.
- Perėjimo prie suaugusiųjų maisto pagal kalendorių. Lemia ne mėnesiai, o veislės dydis: smulkūs bręsta anksčiau, stambūs vėliau.
Kada nelaukti
Jauniklio atsargos mažos, todėl tai, kas suaugusiam būtų nemalonu, jaunikliui gali tapti pavojinga per parą.
Nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją, jei yra: viduriavimas ilgiau nei parą, pakartotinis vėmimas, atsisakymas ėsti ir gerti, vangumas, išpūstas kietas pilvas, kraujas išmatose. Namų priemonės čia netinka.
Jei norite pasitarti dėl konkretaus atvejo
Jauniklio poreikiai priklauso nuo veislės dydžio ir to, kuo jis buvo šertas iki šiol. Paskambinkite – sudarysime pirmųjų mėnesių planą su konkrečiais kiekiais.
Įžvalgos yra praktinė patirtis, ne veterinarinė konsultacija. Susirūpinę augintinio sveikata, kreipkitės į veterinarijos gydytoją.